Vaikų ugdymas PDF Print
Svarbiausia mūsų įstaigos ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo idėja – motyvuotai pasiruošęs mokyklai, veiklus ir aktyvus – tyrinėjantis, fantazuojantis, kuriantis, laisvai išreiškiantis savo jausmus bei išgyvenimus vaikas. 

Remiantis ,,Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija”, vaikui garantuojamos teisės ir galimybės gyventi saugioje aplinkoje, jaustis mylimam ir vertingam. 

Mūsų požiūris į ikimokyklinio amžiaus vaiką remiasi nuomone, jog efektyvus mokymasis vyksta per veiklą (J. Dewey). Vaikai daug sužino manipuliuodami medžiaga, priemonėmis, fantazuodami, kalbėdamiesi, t.y. per save (Ž. Piaget). Mokymasis suprantamas kaip natūralus vertybių perėmimo, žinių įgijimo, mokėjimų bei įgūdžių formavimo būdas, vaikui aktyviai dalyvaujant veikloje, išgyvenant, patiriant, kuriant. 

  Vaikai patirtį kaupia geriausiai susiformavusių intelektinių gebėjimų dėka, todėl kiekvienas turi individualų patirties kaupimo stilių, prie kurio suaugusysis turėtų prisitaikyti (holistinė ugdymo kryptis). 

Ugdymo paskirtis – išmokyti mokytis, mąstyti, todėl ypač vertinami aktyvūs ugdymo(si) metodai, kreipiantys vaikus į veiklą. Pedagogas – ne visažinis specialistas, o ugdymo proceso organizatorius (progresyvistinė ugdymo kryptis), tinkamo elgesio pavyzdys, nuolat siekiantis profesinio tobulėjimo.. 

  Siekiant garantuoti svarbiausias vaiko teises (“Vaiko teisių konvencija”, Vilnius, 1990), mūsų įstaigoje sudaryta vaikui natūrali, džiugi aplinka, saugoma ir stiprinama vaikų fizinė ir psichinė sveikata, sudaromos plačios galimybės iniciatyvai, kūrybiškumui, savarankiškumui reikštis. 

  Vaikų ugdymo centre kuriama aktyvaus vaiko ugdymo aplinka, praturtinanti ugdymo šeimoje tradicijas, skatinanti vaiko protinių, fizinių, emocinių ir socialinių galių skleidimąsi, prioritetus teikiant vaiko meninės bei socialinės kompetencijos ugdymui. Aplinka, kuri skatina vaikus judėti, aktyviai veikti, pažinti ir atrasti, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiais. 

  Vaikų žaidimai – tai jų gyvenimo būdas, natūrali būsena, kūryba ir saviraiška, pagrindinis tobulėjimo metodas. Taigi, pagrindinė vaikų veikla - žaidimas. 

  Kiekvienas dirbantis su vaiku – vaiko dvasingumo puoselėtojas, padedantis skleistis jo individualumui ir aktyvumui, sugebantis bendrauti taip, kad vaikas, perimdamas žinias apie tikrovę, mokytųsi ją jausti, vertinti ir pratintųsi tinkamai joje adaptuotis ir elgtis. 

Aktyvus šeimos dalyvavimas vaiko ugdymo(si) procese glaudžiai bendradarbiaujant su pedagogais viena svarbiausių sąlygų laiduojant kryptingą vaiko kompetencijų (socialinės, gimtosios kalbos ir komunikavimo, sveikatos saugojimo, pažinimo, meninės) ugdymą. 

  Pedagogų ir vaiko tėvų bendradarbiavimas sudaro sąlygas ugdymo tęstinumui – derinant šeimos ir pedagogų lūkesčius, numatomi ir kartu siekiami ugdymo(si) tikslai bei uždaviniai; siekiama abipusio dialogo ieškant išeičių iškylančioms vaiko problemoms spręsti. Tėvai skatinami bendradarbiauti ugdymo procese įvairiomis formomis: 
Individualūs pokalbiai su vaiko tėvais, vaiko pažangos įvertinimas, aplankų analizavimas (individualiu lygmeniu). 
Bendri grupės vaikų – tėvų projektai: parodėlės, išvykos, šventės, koncertai (grupės bendruomenės lygmeniu). 
Šeimos narių aktyvus dalyvavimas įstaigos edukaciniuose projektuose, sportinė bei meninė saviraiška įstaigos renginių metu (įstaigos bendruomenės lygmeniu). 


  Ikimokykliniai metai, tai pasakų metai. Kurkime kartu „Metų laikų“ pasaką mūsų vaikams.